Ar dažnai tenka užsiimti strateginiais žaidimais ir iššūkiais? O įvairaus pobūdžio darbais prie kompiuterio? Iš pirmo žvilgsnio taip gali neatrodyti, tačiau darbas prie kompiuterio ir strateginis mąstymas turi labai daug panašumų.
Konkrečiau šią sąsają galima pamatyti pas programavimo specialistus, kuriems strateginis mąstymas yra neatsiejama darbo dalis. Nors šios srities specialistams savo darbe retai tenka žaisti žaidimus, tačiau jų pareigos ir atliekami darbai yra visiškai priklausomi nuo gebėjimo sukurti ir pritaikyti strategiją. To dėka, naudojant programuotojų pavyzdį, galima daug lengviau supažindinti su strateginiu mąstymu.
Kas yra strateginis mąstymas?
Visų pirmą, svarbu paminėti, kad strateginis mąstymas pasireiškia ne tik darbe arba žaidžiant žaidimus. Tiesa ta, kad jis naudojamas ir kasdienėse situacijose, o dažnai mes net nepajuntame, kad jo dėka sugebėjome priimti reikiamus sprendimus arba išspręsti kilusias problemas.
Strateginis mąstymas yra įvairių veiksnių, galinčių turėti įtakos iškelto plano pasiekimui, analizės ir įgyvendinimo procesas. Nesvarbu ar Jūsų tiksluose yra išvyka į kitą šalį, paaukštinimas ar namo įsigijimas, viskas, iki tam tikro laipsnio, reikalauja pasiruošimo ir strategavimo.
Net ir tokia veikla kaip lošimas ir bandymas praturtėti gali būti paremtas tam tikra strategija. Nors lažybos gyvai yra labai nenuspėjamos, kur visiškas atsitiktinumas nulemia, kam pavyks laimėti, tam tikra dalis sėkmę sugeba pasiekti kiek dažniau. Taip yra dėl taikomo strateginio mąstymo ir plano, kurio dėka galima imtis reikiamų veiksmų bei stengtis vengti nepalankių. Tačiau, kaip visa tai siejasi su programavimu?
Ar programavimas ir strateginis mąstymas yra panašūs?
Šis palyginimas gali atrodyti kiek keistai, visgi, vienas yra profesija, o kitas yra mąstymo procesas. Tačiau, negalima paneigti, kad abu vadovaujasi labai panašiais principais. Pavyzdžiui, programavime pagrinde naudojami algoritmai, kurie spręsti ir įgyvendinti įvairias užduotis gali tik pagal jiems nustatytas taisykles, principus ir logiką. Tuo tarpu strateginis mąstymas reikalauja aiškaus plano ir krypties, tačiau taip pat ir tos pačios logikos bei aiškių gairių, pagal kurias galėtų vykti.
Kaip dar vieną pavyzdį, galima panaudoti simuliacijų kūrimą. Programavimo specialistams dažnai tenka susidurti su simuliacijomis bei jų kūrimu. Jų dėka galima atkurti arba sukurti įvairias situacijas, tuo pačiu stebint visas įmanomas jų baigtis. Visa tai leidžia geriau suprasti simuliuojamas situacijas ir tai, kaip įvairūs faktoriai gali turėti įtakos tiek joms, tiek galutiniam rezultatui. Strateginio mąstymo dėka taip pat galime kurti simuliacijas, padedančias numatyti įvairių situacijų eigą, rezultatus bei kitų faktorių įtaką joms. Kaip ir programuotojai, mes galime sukurti simuliacijas, kad geriau suprasti būsimas situacijas ir idėjas prieš jas įgyvendinant.
Klaidų valdymas yra dar vienas stiprus panašumas tarp programavimo ir strateginio mąstymo. Programuotojų darbas yra labai detalus ir kupinas smulkmenų, todėl nieko nuostabaus, kad dažnai atsiranda klaidų. Klaidų valdymą sunkina ir tai, kad jų atradimas tampa tikru iššūkiu. Prie to prisideda ir sprendimų būdų ieškojimas, kad klaidą pašalinti arba pakoreguoti, nepakenkiant visam darbui. Tokia pati situacija yra ir su strateginiu mąstymu. Bandydami dėlioti planą ir būsimų veiksmų eigą, neabejotinai, susidursime su nesklandumais ir klaidomis. Ypatingai, jeigu procesas yra sudėtingesnis. Kaip ir programuotojai, mes vėl turime viską permąstyti, kad atrasti, kur buvo atliktos klaidos ir kaip jas koreguoti, kad plano įgyvendinimas būtų sklandus ir garantuotai atvestų prie tikslo.
Neįprastas programavimo pavyzdys
Kad ir kaip tai gali skambėti neįprastai, programavimas padeda labiau suprasti strateginio mąstymo konceptą ir veikimo principą. Dėl stiprių panašumų ir sąsajų, programavimo, kaip specialybės, sudedamosios dalys padeda suprasti panašias dalis strateginiame mąstyme, kurį perprasti ir išmokti kokybiškai valdyti rekomenduojama visiems.