Pastaraisiais metais technologijų pasaulyje nuolat pasirodo žinių apie keisčiausius ir įdomiausius patentus – sulenkiamus ekranus, skaidrius telefonus, į orą projektuojamus vaizdus ar net bekontakčius valdymo metodus. Kai kurie iš jų atrodo kaip tiesiai iš fantastinių filmų, kiti – visai realūs ir galintys pakeisti tai, kaip mes naudojamės mobiliaisiais įrenginiais. Bet kodėl gamintojai taip aktyviai patentuoja net ir labiausiai neįtikėtinas koncepcijas? Kokia strategija slypi už to, ir ką tai reiškia mums – paprastiems vartotojams?
Patentai – ne tik apsauga, bet ir konkurencijos ginklas
Pirmiausia svarbu suprasti, kad patentas – tai ne vien tik būdas apsaugoti savo išradimą nuo kopijavimo. Tai ir labai svarbus strateginis ginklas konkurencinėje kovoje. Didieji žaidėjai, tokie kaip „Apple“, „Samsung“, „Huawei“ ar „Xiaomi“, nuolat kovoja ne tik rinkos dalimis, bet ir technologiniu prestižu. Kuo daugiau patentų turi įmonė, tuo didesnė jos įtaka rinkoje – tiek tiesiogiai, tiek derybose su kitomis kompanijomis.
Be to, turint patentą, galima gauti licencijavimo pajamas – tai ypač svarbu mažesniems gamintojams ar startuoliams. Jei didelis žaidėjas nori naudoti tavo patentuotą sprendimą – turi sumokėti. Tai užtikrina, kad inovacijos būtų ne tik vertingos kūrėjui, bet ir pelningos.
Patentų skaičius – investicijų rodiklis
Investuotojai ir technologijų analitikai dažnai stebi, kiek patentų užregistruoja viena ar kita įmonė. Tai tampa svarbiu rodikliu, atspindinčiu, kiek įmonė investuoja į inovacijas, tyrimus ir plėtrą. Pavyzdžiui, „Samsung“ ar „LG“ garsėja kaip patentų lyderės – jos kasmet registruoja tūkstančius naujų technologinių idėjų, net jei daugelis jų niekada nepasirodo rinkoje.
Šis patentų kaupimas – tarsi „technologinis rezervas“, kurį galima išnaudoti vėliau, kai rinka tam bus pasiruošusi. Tai leidžia įmonėms greitai reaguoti į pokyčius ir pritaikyti seniau sukurtas idėjas naujoms tendencijoms.
Inovacijų kultūra ir vartotojų lūkesčiai
Telefonų gamintojai taip pat žino, kad šiandienos vartotojas laukia ne tik stabilumo, bet ir nuolatinio „wow“ efekto. Nuo išlenktų ekranų iki dvigubų ekranų ar net suskleidžiamų modelių – kiekvienas naujas dizainas ar funkcija tampa rinkodaros įrankiu. Net jei tokie sprendimai dar nėra visiškai išbaigti, jų patentavimas leidžia parodyti: žiūrėkite, mes dirbame su ateitimi.
Tai formuoja inovacijų kultūrą – tiek viduje, tiek išorėje. Viduje – skatina darbuotojus kurti ir ieškoti naujovių. Išorėje – siunčia signalą vartotojams ir investuotojams, kad kompanija mąsto ilgalaikėje perspektyvoje.
O kas nutinka patentams, kurie lieka stalčiuose?
Įdomu tai, kad daugelis patentų niekada nevirsta realiais produktais. Jie lieka „atsargoje“ – saugomi dėl saugumo, galimų ateities projektų ar tiesiog tam, kad jų nepasisavintų konkurentai. Taip pat būna atvejų, kai patentuotas sprendimas yra per brangus gamybai ar netinkamas vartotojo patirčiai – tad jį belieka atidėti.
Kita vertus, kai kurie patentai praverčia netikėtose situacijose. Pavyzdžiui, atsiradus naujai technologijai ar komponentui, seniau patentuota idėja tampa aktuali. Tokiais atvejais įmonė gali greitai sugrįžti prie senų idėjų ir jas pritaikyti realybėje.
Ar patentai padeda vartotojui?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad patentai yra tik gamintojų žaidimų aikštelė. Tačiau iš tiesų jie formuoja inovacijų kryptį, į kurią juda visa pramonė. Vartotojas iš to gauna naudą – inovatyvius produktus, didesnį pasirinkimą ir, ilgainiui, pažangesnes technologijas kasdienybėje. Taip pat tai padeda kurti kokybės standartus ir netiesiogiai mažina poreikį dažnam keitimui – nes įrenginiai tampa labiau pritaikyti ateities poreikiams.
O jei net ir pats pažangiausias įrenginys ima streikuoti – gerai žinoti, kad visada yra vietų, kur sprendžiamos realios problemos, nepriklausomai nuo technologinio progreso. Tokiu atveju padeda telefonų taisymas, kuris išlieka reikalingas net pačių moderniausių įrenginių eroje.
