Alkūnės skausmas gali apsunkinti net paprastus kasdienius veiksmus: puodelio pakėlimą, durų rankenos pasukimą, darbą kompiuterio pele ar pirkinių krepšio nešimą. Nors tokie simptomai dažnai siejami su sportu, jie gali atsirasti ir žmonėms, kurie niekada nežaidė teniso.
Viena dažniausių išorinės alkūnės dalies skausmo priežasčių yra vadinamoji tenisininko alkūnė. Ji paprastai išsivysto dėl pasikartojančių plaštakos ir riešo judesių, kurie ilgainiui per daug apkrauna dilbio raumenų sausgysles. Negalavimas gali prasidėti nežymiai, tačiau nesiimant tinkamų priemonių skausmas kartais užsitęsia ir pradeda trukdyti darbui, sportui bei buičiai.
Kas iš tiesų yra tenisininko alkūnė?
Tenisininko alkūne vadinama būklė, kai pažeidžiamos prie išorinės alkūnės dalies prisitvirtinančios dilbio raumenų sausgyslės. Medicinoje ji dar vadinama lateraliniu epikondilitu arba lateraline alkūnės tendinopatija.
Ši problema dažniausiai susijusi su pasikartojančiais riešo tiesimo, daiktų suėmimo ir sukimo judesiais. Sausgyslei nuolat tenkant didesniam krūviui, jos atsparumas gali mažėti, atsiranda skausmas ir jautrumas išorinėje alkūnės pusėje. Skausmas kartais plinta žemyn į dilbį ar riešą.
Pavadinimas gali klaidinti, nes tenisas yra tik viena iš galimų priežasčių. Su šia problema susiduria statybininkai, dažytojai, mechanikai, kirpėjai, virėjai, biuro darbuotojai ir kitų profesijų atstovai, kuriems tenka dažnai kartoti panašius rankos judesius.
Kokie simptomai būdingi?
Dažniausiai jaučiamas skausmas ar padidėjęs jautrumas išorinėje alkūnės dalyje. Iš pradžių jis gali atsirasti tik dirbant arba sportuojant, o pailsėjus sumažėti. Būklei užsitęsus, nemalonūs pojūčiai gali pradėti varginti atliekant vis lengvesnius veiksmus.
Tenisininko alkūnę galima įtarti, kai skausmą sustiprina:
- tvirtas daikto suėmimas;
- stiklainio dangtelio atsukimas;
- puodelio ar virdulio pakėlimas;
- darbas atsuktuvu ar kitais rankiniais įrankiais;
- riešo tiesimas;
- rankos paspaudimas;
- raketės, lazdos ar kito sporto inventoriaus laikymas.
Kartais sumažėja plaštakos suėmimo jėga. Žmogui gali atrodyti, kad ranka tapo silpnesnė, nors pagrindinė priežastis yra dėl skausmo vengiami judesiai.
Kodėl ši problema atsiranda ne tik sportininkams?
Sausgyslės prisitaiko prie fizinio krūvio, tačiau tam reikia laiko. Jei pasikartojančių judesių staiga padaugėja arba jie atliekami ilgai be pakankamų pertraukų, audiniai gali nespėti prisitaikyti.
Problemą gali paskatinti naujas darbas, intensyvus remontas, ilgos treniruotės, netinkama sporto technika ar staigus fizinio krūvio padidinimas. Rizika taip pat didėja, kai naudojami per sunkūs įrankiai, netinkamo dydžio raketė arba daiktai nuolat laikomi stipriai suspaudus plaštaką.
Kartais skausmas prasideda ne po vieno konkretaus įvykio, o palaipsniui. Žmogus gali ilgai jausti tik lengvą tempimą, kol vieną dieną tampa sunku atlikti įprastus veiksmus.
Kaip nustatoma skausmo priežastis?
Dažnai pakanka pokalbio apie simptomus ir specialisto atliekamo ištyrimo. Gydytojas ar kineziterapeutas gali įvertinti skausmingą vietą, riešo ir alkūnės judesius, plaštakos suėmimo jėgą bei reakciją į tam tikrus pasipriešinimo testus.
Rentgeno nuotrauka, ultragarsinis ar kitas vaizdinis tyrimas reikalingas ne visada. Jis gali būti skiriamas tada, kai simptomai neįprasti, buvo patirta trauma arba reikia atmesti kitą skausmo priežastį.
Savarankiškai nustatyti diagnozę ne visuomet paprasta. Panašų skausmą gali sukelti nervo dirginimas, kaklo problemos, sąnario pažeidimas ar kita sausgyslių liga.
Tenisininko alkūnė: gydymas pradedamas nuo krūvio koregavimo
Ieškant informacijos tema tenisininko alkūnė gydymas, svarbu neapsiriboti vien patarimu visiškai nejudinti rankos. Skausmą provokuojantį krūvį iš tiesų reikia laikinai sumažinti, tačiau ilgas visiškas poilsis gali dar labiau susilpninti ranką.
Pirmiausia verta nustatyti, kokie judesiai labiausiai dirgina alkūnę. Gali tekti trumpam sumažinti darbą įrankiais, sunkių daiktų nešimą, treniruočių intensyvumą ar pasikartojančius riešo judesius. Tai nereiškia, kad būtina atsisakyti visos fizinės veiklos. Dažnai pakanka pakeisti jos apimtį, techniką ar naudojamą inventorių.
Krūvis turėtų būti mažinamas tiek, kad simptomai taptų kontroliuojami, o vėliau palaipsniui didinamas. Toks požiūris padeda sausgyslei prisitaikyti ir pasiruošti kasdieniams ar sportiniams krūviams.
Kodėl svarbūs gydomieji pratimai?
Vien skausmo sumažėjimas dar nereiškia, kad ranka jau pasirengusi ankstesniam krūviui. Jei dilbio raumenys išlieka silpni, problema gali pasikartoti vos grįžus prie įprasto darbo ar treniruočių.
Kineziterapijoje gali būti taikomi riešo ir dilbio raumenų tempimo, izometriniai bei jėgos pratimai. Iš pradžių pasirenkamas nedidelis pasipriešinimas, o vėliau krūvis didinamas atsižvelgiant į žmogaus savijautą ir rankos pajėgumą.
Tikslingas raumenų stiprinimas padeda sausgyslei geriau toleruoti pasikartojantį krūvį. Amerikos ortopedų chirurgų akademija taip pat nurodo, kad specialūs pratimai gali padėti gijimui ir didinti dilbio atsparumą pasikartojantiems judesiams.
Pratimai neturėtų sukelti aštraus ar vis stiprėjančio skausmo. Nedidelis jautrumas jų metu kai kuriais atvejais gali būti toleruojamas, tačiau konkrečias ribas geriausia aptarti su specialistu.
Kokios papildomos priemonės gali būti taikomos?
Gydymo planas priklauso nuo simptomų trukmės, jų stiprumo ir žmogaus kasdienės veiklos. Greta krūvio koregavimo bei pratimų gali būti taikoma manualinė terapija, masažas, teipavimas ar specialus dilbio įtvaras.
Kai kuriais atvejais pasirenkamos aparatinės procedūros, pavyzdžiui, smūginės bangos terapija. Ji dažniau svarstoma esant ilgiau trunkančiai sausgyslės problemai. Vis dėlto aparatinė procedūra neturėtų pakeisti laipsniško rankos stiprinimo ir darbo ar sporto krūvio koregavimo.
Skausmą malšinančius ar uždegimą slopinančius vaistus reikėtų vartoti pagal gydytojo arba vaistininko rekomendacijas. Jie gali laikinai sumažinti simptomus, tačiau nepadidina sausgyslės atsparumo fiziniam krūviui.
Ar padeda alkūnės įtvaras?
Specialus dirželis, tvirtinamas ant dilbio žemiau alkūnės, kai kuriems žmonėms gali sumažinti skausmą atliekant rankos judesius. Jis pakeičia dalį sausgyslei tenkančios apkrovos ir gali būti naudingas dirbant ar sportuojant.
Tačiau įtvaras nėra pagrindinė gydymo priemonė. Jei jis leidžia tęsti tą patį per didelį krūvį nekeičiant darbo įpročių, problema gali užsitęsti. Įtvaras turėtų būti naudojamas kaip laikina pagalba kartu su kitomis priemonėmis.
Svarbu pasirinkti tinkamą dydį ir neperveržti dilbio. Jei ima tirpti plaštaka, keičiasi jos spalva ar atsiranda papildomas skausmas, įtvarą reikia atlaisvinti arba nuimti.
Kada galima grįžti prie sporto?
Prie sporto galima pradėti grįžti tada, kai alkūnės skausmas yra sumažėjęs, rankos judesiai nesukelia ryškaus diskomforto, o suėmimo jėga beveik nesiskiria nuo sveikos rankos. Vien to, kad ramybės metu nebeskauda, nepakanka – svarbu įvertinti, kaip alkūnė reaguoja į sportui būdingus judesius.
Pirmosiomis treniruotėmis nereikėtų siekti ankstesnio tempo ar intensyvumo. Geriau pradėti nuo trumpesnio krūvio, mažesnio smūgių skaičiaus ir daugiau poilsio tarp pratimų. Žaidžiant tenisą verta įvertinti raketės svorį, rankenos dydį, stygų įtempimą ir smūgio techniką, nes netinkamas inventorius ar per stiprus rankenos suspaudimas gali vėl padidinti alkūnės apkrovą.
Krūvį reikėtų didinti palaipsniui, stebint savijautą ne tik treniruotės metu, bet ir po jos. Jei skausmas sustiprėja ir nepraeina iki kitos dienos, tai ženklas, kad rankai teko per didelis krūvis ir treniruočių intensyvumą reikėtų sumažinti.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Nedidelis skausmas kartais sumažėja pakoregavus fizinį krūvį, tačiau delsti nereikėtų, jei simptomai trukdo dirbti, sportuoti ar miegoti. Specialisto konsultacija ypač svarbi, kai skausmas nepraeina, stiprėja arba pradeda plisti į dilbį.
Skubiau įvertinti būklę reikėtų, jei:
- skausmas atsirado po kritimo ar stipraus smūgio;
- alkūnė smarkiai patino arba deformavosi;
- rankos neįmanoma normaliai ištiesti;
- atsirado tirpimas ar ryškus silpnumas;
- sąnarys paraudo ir tapo karštas;
- kartu pakilo kūno temperatūra.
Tokie požymiai gali būti susiję ne su įprasta sausgyslės perkrova, o su kita būkle, kuriai reikia atskiro gydymo.
Svarbiausia ne tik numalšinti skausmą
Tenisininko alkūnė dažniausiai nėra pavojinga liga, tačiau ji gali užsitęsti, jei žmogus ir toliau kartoja skausmą sukeliančius judesius arba bando problemą išspręsti vien poilsiu. Specialistai pabrėžia, kad svarbu laikinai sumažinti skausmą provokuojantį krūvį, taikyti tinkamas savipagalbos priemones ir kreiptis į specialistą, jei simptomai nepraeina.
Sėkmingam atsistatymui svarbu ne tik laikinai sumažinti skausmą, bet ir sustiprinti dilbio raumenis, palaipsniui atkurti rankos pajėgumą bei išsiaiškinti, kas sukėlė perkrovą. Tinkamai sudarytas gydymo planas padeda žmogui saugiau grįžti prie darbo, sporto ir kasdienių veiklų, kurios anksčiau provokavo alkūnės skausmą.
