Vežėjo versle viskas atrodo paprasta, kol nepradedi skaičiuoti realybės. Daugiau reisų reiškia daugiau pajamų, bet tik tada, kai juos kas nors nuvažiuoja ir kai technika nestovi. Stabilesnė komanda reiškia mažiau galvos skausmo, bet ją išlaikyti kainuoja: reikia tvarkos, procesų, kartais – ir didesnių sąnaudų. Todėl dilema „reisas ar komanda“ iš tiesų yra dilema „trumpalaikis rezultatas ar ilgalaikis stabilumas“.
Šiame straipsnyje – be gražių šūkių: kaip vežėjai realiai renkasi, kokie kompromisai būna neišvengiami ir kur dažniausiai apsigaunama.
Kodėl „daugiau reisų“ kartais nepadidina pelno
Pirmas instinktas – spausti apimtį. Jei yra užsakymų, norisi juos paimti. Problema ta, kad apimtis logistikoje turi ribas: vairuotojų, technikos, dispečerinės pajėgumų, remonto greičio, dokumentų tvarkos. Kai spaudi daugiau, bet sistema nepasiruošusi, atsiranda trys klasikinės bėdos: vėlavimai, prastovos ir klaidos.
Vėlavimai muša reputaciją. Prastovos tiesiogiai degina pinigus. Klaidos sukuria papildomą darbą ir konfliktus. Galiausiai gaunasi paradoksas: reisų daugiau, bet pelno ne daugiau, nes sąnaudos ir nuostoliai suvalgo augimą.
Kodėl „stabili komanda“ yra vežėjo turtas, kurio neįvertina skubantys
Stabili komanda reiškia prognozuojamumą. Tu žinai, kas rytoj dirbs, kaip jie dirba, ko tikėtis, kiek reikės kontrolės, kiek – pasitikėjimo. Tai sumažina vadinamąją „nematomą kainą“: nuolatinį ieškojimą, įvedimą, klaidų taisymą, konfliktų sprendimą, prastovų gesinimą.
Stabilumas ypač svarbus ten, kur užsakymų vykdymas priklauso nuo smulkių detalių: laiko langų, dokumentų tvarkos, komunikacijos su klientu, saugumo procedūrų. Patyręs vairuotojas dažnai „padaro daugiau“ ne todėl, kad spaudžia, o todėl, kad daro mažiau klaidų ir mažiau stringa.
Tikrieji kompromisai: ką vežėjai dažniausiai renkasi
Prieš pateikiant punktus svarbu pasakyti: nėra vieno teisingo atsakymo. Skirtingas įmones „neša“ skirtingas modelis. Tačiau kompromisai kartojasi.
Dažniausi pasirinkimai ir jų kaina:
- spausti apimtį sezono pike ir rizikuoti komandos perdegimu;
- laikyti mažesnę apimtį, bet turėti stabilų aptarnavimo lygį klientui;
- investuoti į žmones (grafikus, įvedimą, tvarką), atsisakant dalies „greitų“ užsakymų;
- trumpam „užlopyti“ trūkumą, bet susitaikyti su didesne klaidų rizika.
Po šio sąrašo esmė tokia: vežėjas visada kažką aukoja. Klausimas tik, ar jis aukoja sąmoningai, ar atsitiktinai.
Kur prasideda problemos: kai bandoma turėti ir maksimumą, ir stabilumą be investicijų
Dažnas scenarijus: įmonė nori daugiau reisų, bet nenori keisti procesų. Nori stabilios komandos, bet nenori tvarkyti grafiko. Nori mažos kaitos, bet komunikacija su vairuotojais chaotiška. Nori patikimumo, bet technika nuolat „ant ribos“. Tada atsiranda užburtas ratas: žmonės išeina, nes pavargsta, o įmonė spaudžia dar labiau, nes trūksta žmonių.
Tai nėra moralinė problema. Tai yra valdymo problema. Stabilumas logistikos versle niekada nebūna „nemokamas“.
Kas realiai išlaiko komandą: ne šūkiai, o procesai
Vairuotojai dažnai išeina ne vien dėl atlyginimo. Jie išeina dėl neaiškumo ir chaoso. Jei žmogus negali planuoti laiko, jis perdegina save ir gyvenimą. Jei susitarimai migloti, jis pradeda nepasitikėti. Jei problemos sprendžiamos lėtai, jis jaučiasi paliktas vienas.
Prieš sąrašą – svarbi pastaba: stabilumą kuria ne vien „gera alga“, o normalus darbo organizavimas.
Kas dažniausiai veikia:
- aiškūs grafikai ir pagarbūs poilsio principai;
- skaidri atlygio struktūra ir taisyklės raštu;
- greitas techninių problemų sprendimas (ne „važiuok, kaip nors“);
- aiškus atsakingas asmuo ir normali komunikacija;
- tvarkingas įvedimas naujokui, kad jis nepradėtų nuo streso.
Po šio sąrašo: kai šie dalykai veikia, vežėjas gali planuoti apimtį. Kai jie neveikia, apimtis planuoja vežėją.
Kada verta rinktis „daugiau reisų“
„Daugiau reisų“ yra gera strategija, kai:
- turi pakankamai žmonių ir rezervą ligoms, atostogoms, gedimams;
- technikos parkas tvarkingas, o remontas nėra „bėda savaitę“;
- dispečerinė ir dokumentų tvarkymas atlaiko didesnį srautą;
- klientų lūkesčiai suderinti ir yra aiškūs prioritetai.
Jei šių dalykų nėra, reisų didinimas dažnai tampa ne augimu, o rizikos didinimu.
Kada verta rinktis „stabilesnę komandą“
Stabilumas yra prioritetas, kai:
- dirbi su klientais, kuriems svarbiausia patikimumas, o ne „kaina bet kokia“;
- nori mažinti kaitą ir atrankos kaštus;
- sieki ilgalaikio augimo, o ne vien piko „išspaudimo“;
- nori turėti įmonę, kurioje procesai prognozuojami, o ne improvizuoti kasdien.
Stabili komanda leidžia augti lėčiau, bet užtikrinčiau. O tai dažnai reiškia didesnį pelną per ilgesnį laiką.
Pabaigai
Vežėjui svarbiausia nėra pasirinkti „daugiau reisų“ arba „stabilesnę komandą“ kaip ideologiją. Svarbiausia pasirinkti modelį, kuris atitinka įmonės pajėgumus ir tikslus, ir sąmoningai prisiimti kompromisus. Trumpuoju laikotarpiu apimtis vilioja, bet ilgainiui stabilumas laimi, nes jis mažina klaidas, prastovas ir žmonių kaitą.
O jei esi kitoje pusėje – vairuotojas, ieškantis naujo pasiūlymo – ir svarstai, kur sąlygos aiškesnės bei stabilesnės, gali pasižiūrėti galimybes per Gotalent: kartais vien peržvelgus pasiūlymus greitai pasimato, kurios įmonės investuoja į tvarką, o kurios gyvena „gesinimo režimu“.
