Dažnai girdime, kad skaitymas yra naudingas, bet ar kada nors nuodugniai ištyrėme šios veiklos naudą? Rasti tikslų atsakymą yra sunkiau, nei manėme, tačiau šiame straipsnyje pateiksiu keletą aiškių priežasčių.
Atrodo, kad skaitymas išgyvena renesansą. Visur yra knygų! Didelės ir mažos bibliotekos, internetiniai knygynai ir fiziniai knygynai, prekybos centrai, blusturgis – kur galima nusipirkti gerų literatūros kūrinių. Tinklaraštininkai ir kritikai bando įvesti skaitymo madą. Tačiau tie, kurie nėra knygų gerbėjai, nesupranta skaitymo manijos. Jie girdėjo, kad skaitymas buvo naudingas, bet gūžtelėjo pečiais.
Ar tokia pramoga yra pervertinta?
Žinoma, kad ne, nes skaitymas yra daugiau nei malonumas. Tai naudinga fizinei ir psichinei sveikatai. Kartais psichinės būsenos gerinimas yra kur kas svarbiau nei knygų teikiamos žinios ar literatūrinė vertė. Pažvelkime į keletą patvirtintų faktų apie skaitymą.
Knygų skaitymas gali išplėsti jūsų žodyną
Skaitydami jį daug kartų, susidursite su nepažįstamais ar rečiau vartojamais žodžiais. Tai paskatins domėtis jų reikšme ir taip plėtos kalbą. Pagalvokite apie tai, kiek jūsų žodynas pagerėjo nuo tada, kai išmokote skaityti bendrą kalbą. Dauguma naujų žodžių greitai integruojami į kasdienį žodyną ir praturtina kalbą. Pastebima, kad žemesnės socialinės padėties vaikai dėl finansinių suvaržymų ir kitų aplinkybių turi kur kas mažiau galimybių įsigyti knygų, o jų tėvai knygų neskaito, jų kalbos žodynas beveik keturis kartus viršija bendraamžių ribą į negatyvią pusę. Skaitau daug ir dažnai girdžiu nusistebėjimų, kad neįmanoma per kelias dienas įveikti storo romano, o per mėnesį 15 ar daugiau knygų. Iš tiesų, jei neskaitote, tai tokie skaičiai šokiruoja. Tačiau prisiminkite vaikus, kurie pradėdami skaityti jungia raides į žodį, o vėliau žodžius į sakinius. Šis procesas ilgas ir sunkus. Visgi, ilgainiui smegenys išmoksta atpažinti matomą informaciją – pamatę žodį mes jį iš karto suvokiame, o ne jungiame po vieną raidę. Taigi, kuo daugiau skaitome, tuo sklandžiau tai pavyksta. O to pasekmė, kad skaitome ir (svarbiausia!) suvokiame, ką skaitome, daug greičiau.
Skaitymas gerina bendrą raštingumo lygį
Galbūt čia net nereikia papildomų komentarų, ar ne? Yra daug literatūros kūrinių, kurie mums suteikė naujų žinių. Pavyzdžiui, šiuo metu labai populiarios mokslo populiarinimo knygos, autoriai gali be vargo paaiškinti įvairiausius dalykus. Tinklaraščio įraše jau sakiau, kiek žinių jie gali suteikti! Vos prieš akimirką kalbėjau su drauge, kuri manęs paklausė ar skaičiau naują Kristinos Sabaliauskaitės knygą. Į Todėl drąsiai sakau, kad skaitydami knygas jūs visada turėsite temų, kurias galėtumėte aptarti su kitais. Pokalbis gali suktis apie viską. Tiek patį skaitymą, knygų turinį, įsimintinas citatas iš knygų, rašytojų gyvenimą bei apdovanojimus. Galų gale, pokalbiuose net žodžio apie knygas neištarę, bet apsiskaitę žmonės diskutuoja ir argumentuoja daug lengviau ir paprastai su jais įdomu kalbėtis bet kokia tema. Tačiau net ir tie, kurie niekada nesirenka verslo knygų, o tik skaito romanus ar biografijas, gali sužinoti apie įvairius istorinius įvykius ar tradicijas daugelyje kitų šalių. Kartais mes įsivaizduojame, kad apie tam tikrus dalykus žinome viską, deja, vėliau tenka pripažinti, kad tiesa buvo kiek kitokia nei manėme. Tai būdinga visiems žmonėms, tačiau iš klaidų mes mokomės. Vienintelis būdas atsikratyti klaidingų įsitikinimų yra išlaikyti atvirą protą ir būti pasirengusiam nuolat mokytis naujų dalykų. O skaitymas čia groja tikrai ne paskutiniu smuiku. Žmonės, nuolat skaitantys knygas, susikuria galingą žinių duomenų bazę. Be to, skaitomos knygos nuolat kelia intelektualių iššūkių.
