Nuolat perkraudami trumpalaikę atmintį nenaudodami ilgalaikės atminties, sunaikiname smegenų gebėjimą apdoroti ir įsiminti informaciją. Mokymasis visuomenėje, kurioje informacijos ir technologijų perteklius yra sudėtinga veikla, kurią reikia mokytis, yra sunku.
Mokymasis nuo seno siejamas su besimokančiojo žiniomis „užpildyti“ bet kokį žinių bagažą Svarbiausia mokantis yra besimokančiojo motyvacija, noras suprasti ir panaudoti įgytas žinias.Mokantis informaciją nereikia pasyviai „fiksuoti“, o aktyviai kartoti mintyse ar garsiai. Geriausius rezultatus galima pasiekti ieškant tinkamo mokymosi būdo ir laikantis paprastų principų, padedančių suprasti, atsiminti ir nukopijuoti. Žinoma, taisyklių, padedančių geriau suprasti ir įsiminti informaciją bei išmokti naujų įgūdžių, galima įvardyti ir mažiau, ir daugiau. Išskyriau septynis principus, nes septyni – ne tik magiškas skaičius (septyni pasaulio stebuklai, septynios savaitės dienos). Teigiama, kad žmogaus trumpalaikėje atmintyje telpa tik septyni informacijos vienetai, ir, jei šis limitas viršijamas, reikia papildomų pastangų informacijai įsiminti (tenka užsirašyti, sugrupuoti ir pan.). Pavyzdžiui, turėtų būti visai paprasta atsiminti septynių naujų pažįstamų vardus, bet jei jų – septyniolika ar septyniasdešimt, prireiks įsiminimo gudrybių.
Mokymosi efektas priklauso nuo dėmesio, reguliarumo, informacijos struktūros, pasikartojimo, vizualizacijos, pojūčių įvairovės ir mokymosi režimo
Dėmesys yra vienas iš pagrindinių atminties komponentų – norint perkelti informaciją iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę atmintį, reikia sutelkti dėmesį tik į informaciją ir pašalinti visus išorinius trukdžius: išjungti televizorių, muzikos grotuvus, kalbėtis. programomis kompiuteryje ir socialiniuose tinkluose . Taip pat reikia suvaldyti savo „vidinį triukšmą“ ir neleisti mintims nukrypti nuo mokymosi tikslo. Įsivaizduokite, kad aklinoje tamsoje jums reikia perskaityti ir įsidėmėti ant sienos priešais užrašytus simbolius. Įjungiate prožektorių, tačiau jis, užuot apšvietęs reikiamą sienos dalį, sukasi kaip švyturio signalas, iš tamsos išplėšdamas vis kitą aplinkos detalę. Užduotis tampa neįmanoma. O reikia tik „tvirtai laikyti prožektorių“. Dėmesio koncentracija yra susijusi su motyvacija, fizine ir emocine besimokančiojo būsena bei daugeliu kitų veiksnių. Būtų puiku atprasti dirbti kelis darbus vienu metu, taip didėja tikimybė padaryti klaidų. Šokinėjimas nuo vienos veiklos prie kitos reikalauja nuolat prisiminti: ,,O kur aš sustojau?“. Palikus nebaigtą užduotį mintys apie ją vis tiek sukasi galvoje. Kartais įmanoma derinti kelias veiklas (pavyzdžiui, megzti ir žiūrėti televizorių, stovint transporto kamščiuose mokytis užsienio kalbos žodžių), tačiau rimtų, dėmesio, susikaupimo reikalaujančių darbų geriau nedubliuoti.
Kuo daugiau vidinių ir išorinių dirgiklių, tuo sunkiau koncentruoti dėmesį
Kai kuriuos dirgiklius lengva pašalinti – tiesiog išjunkite telefoną, „Skype“, „Facebook“ ir kitus su mokymusi nesusijusius išteklius. Tačiau viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo. Kai esame įpratę sekti naujienas socialiniuose tinkluose ar naujienų portaluose, jaučiamės nejaukiai „neprisijungę“, jaučiame nervingumą ar net paniką, o tai dar labiau trukdo mokytis.Socialiniai tinklai ir internetinės informacijos „paviršiaus“ nuskaitymas (juk dažnai tik perbėgame per naujienų portalų antraštes, nesigilindami į turinį) daro didelę žalą mąstymui. Švedijos mokslininkai nustatė, kad naršymas internete, ypač besaikis socialinių tinklų naudojimas, turi neigiamą poveikį atminčiai: žmogaus smegenys perpildomos informacijos, matomos kompiuterio ekrane. Kadangi ši informacija dažniausiai nėra reikšminga, vis mažiau jos iš trumpalaikės atminties perkeliama į ilgalaikę atmintį. Taigi, nuolat perkraudami trumpalaikę atmintį ir nenaudodami ilgalaikės atminties, naikiname smegenų gebėjimą apdoroti ir įsiminti informaciją. Kita vertus, informacinės technologijos yra nepakeičiamos, kai reikia surasti, patikrinti, pagilinti, iliustruoti mokymosi medžiagą. Socialiniai tinklai – puiki priemonė, leidžianti diskutuoti, dalintis atradimais ir mokytis iš kitų patirties. Ypač socialiniai tinklai ir įvairūs forumai vertingi, kai sprendžiame aktualias gyvenimo problemas, mokomės to, ko nemokoma mokyklose ir universitetuose.
